FA Žalgirietis 2004 (U-12) treneris ir FC Žalgiris B asistentas Vaidas Sabaliauskas informatyviu straipsniu dalinasi savo patirtimi ir žiniomis, įgytomis Ispanijoje vykusiuose futbolo trenerių tobulėjimo kursuose. V. Sabaliauskas rašo:
SMART FOOTBALL
Kolega, jei gyvenime jau VISKĄ ŽINAI, negaišk savo brangaus
laiko ir neskaityk kas parašyta žemiau !!!
O visiems kitiems, kuriems svarbu ir įdomu inovacijos, mielai kviečiu sugaišti
10 minučių ir galbūt sužinoti šį tą naujo.
Vaidas Sabaliauskas kursuose Ispanijoje (dešinėje) |
Spalio 21 - 30 dienomis su kolega Žydrūnu Grudzinsku, bei dar
trimis latviais ir vienu lenku teko dalyvauti “Smart Football” (http://smartfootball.es/en/home/)
rengiamuose futbolo trenerių tobulinimo kursuose (“Smart Football level 1” ir
“Smart Football level 2”) Ispanijoje, Salou mieste. Čia yra įsikūrusi
“International Technifootball academy”, kurioje gyvena ir tobulinasi žaidėjai iš
visų žemynų. Įspūdingoje bazėje žaidėjai ugdomi aukščiausio lygio futbolui.
Futbolo treniruotės vyksta “Salou football resort” esančiame aikštyne, kuriame
yra 4 dirbtinės dangos aikštės, 3 natūralios žolės aikštės, bei 1 mišri aikštė
(dirbtinė danga su natūralia veja). Akademijos auklėtiniai treniruojasi
kiekvieną dieną, o dalis jų atstovauja jaunimo arba vyrų komandas
dalyvaujančias Ispanijos futbolo čempionate.
Smart Football kursų lektoriai Gerard Fond Hernandez ir Jan Esteller teigia,
jog Ispanijos futbolas pastaruosius 20 metų rinko visą galimą informaciją iš
savo srities specialistų ir sudarė vieną sistemą, kuri yra pamatas šiuolaikinio
futbolininko ugdyme.
Fizinis rengimas -> individualių futbolo veiksmų technika sujungta su
fiziniu rengimu -> ciklinis ugdymas, kurio pamatas yra supratimas, kuriuo
laikotarpiu kas yra tinkamiausia sportininkui -> taktinė periodizacija,
kurios principas futbolo pratimai pagrįsti veiksmais aikštėje, žaidybinių
situacijų sudarymu. Visa tai sudėjus į visumą galime pavadinti “Smart
football”. Filosofija teigia, jog norint ugdyti žaidėją būtina stiprinti/greitinti
žaidėjo matymą, neuronų kelią kiekvieno veiksmo metu. Tai galima pasiekti
kuomet žmogus tą patį arba labai panašų veiksmą atlieka daug kartų - automatizmas.
Automatizmui pasiekti labai svarbų vaidmenį atlieka mielinas (Myelin) (https://en.wikipedia.org/wiki/Myelin),
kuris padeda informacijai mūsų organizme keliauti labai sparčiai. Kuomet dažnai
atliekame tuos pačius ar labai panašius futbolo veiksmus, aplink mūsų aksonus
“sukasi” mielinas (mielino dangalas). Kuo daugiau mielino - tuo trumpesnis
informacijos kelias neuronų keliu nuo receptorių iki smegenų, ir nuo smegenų
iki raumenų (veiksmas). Taipogi nederėtų pamiršti sinapsių, kurios yra tarp
vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito taip sudarydamos neuronų kelią.
“Smart Football” filosofija teigia norinti padėti atsiskleisti žaidėjo kūrybiškumui,
mąstymui, ugdyti žaidėją gebantį aikštėje ir gyvenime pasirinkti geriausią iš
esančių variantų. Tai padaryti galima tik vienu keliu - leisti žaidėjams viską
išbandyti ir atsirinkti (padėti atsirinkti) tinkamiausią variantą kiekvienoje
situacijoje. Šiame ugdyme nėra izoliuotų futbolo technikos pratimų, kurių metu
nėra sprendimų priėmimo ir yra neapkrautos futbolininko smegenys. Visi futbolo
veiksmai atliekami dažnai juos kartojant (skirtingose formose), kol žaidėjas
sugeba juos atlikti pasąmonės lygmenyje (pasąmonė - kuomet nereikia galvoti
apie veiksmo atlikimą, jis atliekamas automatiškai).
Dažniausiai susiduriame su tokia ugdymo chronologija:
Neteisingai -> Pasąmonė (kuomet blogai atliekame naują veiksmą nežinodami
kaip jį atlikti)
Neteisingai -> Sąmonė (veiksmą atliekame suprasdami ką darome, bet vis vien
blogai)
Teisingai -> Sąmonė (veiksmą atliekame teisingai, galvodami kaip ką atlikti)
Teisingai -> Pasąmonė (veiksmą atliekame teisingai ir automatiškai)
Sąmonės lygmenyje mes apgalvojame ±40 vnt/per laiko vnt, pasąmonės lygmenyje
±11.000.000 vnt/per laiko vnt. Skaičiai puikiai iliustruoja kokią įtaką mūsų
veiksmams atlieka išmoktas įgūdis. Pvz.: mes negalvojame kaip reikia eiti, kada/kaip statyti koją, kokia veiksmų
seka pastačius vieną koją, ar kelyje atsiradus kliūčiai… Mes tai esame įvaldę
iki automatizmo (pasąmonės lygmens) ir puikiai galime susidoroti su šia užduotimi.
Tokiam lygmeniui pasiekti reikia daug valandų praleistų tobulinant atliekamą
veiksmą, suprasti kaip tas veiksmas vystosi nuo pradinės stadijos iki
paskutinės. Kiekvienos futbolo treniruotės (gyvenimo taipogi) metu mūsų veiksmų
chronologija atrodo taip:
Pojūtis ->
Analizavimas ->
Sprendimas ->
Sprendimo pakeitimas (labai svarbus ir dažnas atvejis futbole) ->
Veiksmas.
Pagal šią metodiką futbolo treniruočių metu yra atsisakoma visų pratimų
susijusių su deskontekstualizacija (veiksmai nesusiję su futbolo situacijomis).
Kaip dažnai teko matyti pratimą, kurio metu žaidėjai sustoją kvadrato ar
trikampio kampuose atlikdami kamuolio perdavimą (spardymą) iš taško A į tašką
B, po jo į tašką C ir t.t. (http://www.sportsessionplanner.com/s/…/Passing-Practices.ht…)?
O dabar pagalvokite kiek kartų tai esate matę futbolo rungtynių metu??? Būtent
tai ir yra futbolo veiksmo atkartojimas, kurio aikštėje niekuomet nepamatysime!
O kaip dažnai esate matę rungtynių situaciją kuomet žaidėjai 3v1 / 3v2 / 4v2 /
4v3 ir pan. kamuolio perdavimo arba driblingo veiksmais išsaugoja kamuolį savo
komandai (https://www.youtube.com/watch?v=smL1pAh-zwo)?
Treneri, kiek laiko Tavo ugdoma komanda skiria fizinių ypatybių lavinimui,
izoliuotų technikos veiksmų mokymuisi ir tobulinimui, prastovoms dėl blogai
suplanuoto laiko dozavimo, taktiniams veiksmams ir galiausiai futbolui?
Futbolas ir visos realios žaidybinės situacijos turėtų būti kiekvienos
treniruotės pagrindas stengiantis išugdyti žaidėją gebantį priimti sprendimus
aikštėje. “Smart Football” filosofija sako: NE! izoliuotų futbolo veiksmų
mokymuisi nekintančiomis sąlygomis. Jie teigia, jog svarbiausia yra ne
taisyklinga veiksmo atlikimo technika, o geriausias pasirinkimas kiekvienoje
situacijoje. Nėra visiškai vienodų žaidėjų gebančių tą patį futbolo veiksmą
atlikti identiškai, kiekvienas žaidėjas tą patį futbolo veiksmą atliks su sau
būdingu akcentu. Pvz.: kaip ir nėra dviejų visiškai identiškų patiekalų. Net
jei juos ruoštų aukščiausios klasės virtuvės šefai, kiekvienas patiekalas nebus
identiškas. Kyla klausimas, o kaip futbolininkai mokinami taisyklingo futbolo
veiksmo atlikimo technikos? Atsakymas daugumai bus visai nepriimtinas,
treneriai klausimų pagalba priverčia žaidėją mastyti, bandyti, vėl mastyti, vėl
bandyti…. Kol galiausiai jis atranda tinkamiausią veiksmo atlikimą, o
svarbiausia jis supranta ką, kada ir kaip atlikti, kad pasiektų norimą rezultatą!
Kaip dažnai rungtynių metu matome situaciją, kuomet žaidėjas pasirenka prastą
veiksmą (nors treniruotėse ir “šlifavote” analogišką situaciją daugybę kartų)?
Tai labai paprastas atsakymas, futbolininkas gali žinoti, kur bėgti kai
kamuolys yra vienoje ar kitoje aikštės zonoje, bet varžovai, besikeičianti
situacija, lėtas informacijos apdorojimas priverčia ne visuomet pasirinkti optimaliausią
sprendimą. O kaip dažnai žiūrėdami pvz. “FC Barcelona” rungtynes pagalvojate:
kaip jie taip sugeba? Atrodo tarsi žaistų Playstation ir žinotų visų veiksmų
chronologiją! Visa tai nėra taip sudėtinga, kuomet futbolininkas (ar 11
futbolininkų aikštėje) geba priimti sprendimus nuolat besikeičiančiose
situacijose, suprasti ką/kada/kur gali atlikti geriausiai savo komandos draugų,
kamuolio, varžovų, vartų atžvilgiu.
Treniruotės (mokymosi sesijos) ir pratimų (problemų) koncepcija:
Kodėl “mokymosi” ir kodėl “problemų”? Kiekvieną kartą kuomet sportininkas
atkeliauja į aikštyną trenerio pagrindinis uždavinys yra, kad sportininkas iš
jo išeitų geresnis nei įėjo. O tai galima pasiekti tik iškėlus naujus
uždavinius (problemas) su kuriais futbolininkas turi susidurti ir padaryti
tinkamas išvadas (pasimokinti). Ispanai terminą “treniruotė” pakeitė terminu
“MOKYMASIS”, o terminą pratimas - “PROBLEMA”. To pasekoje žaidėjas atkeliauja į
aikštyną kur mokinasi kaip išspręsti vis naujas problemas.
Pratimas - kuomet treneris papasakoja viso pratimo taisykles, kelią, eigą,
atlikimą.
Problema - kuomet treneris pasako užduotį, o patys žaidėjai turi rasti
sprendimą.
Kiekvienos mokymosi sesijos metu treneris yra paruošęs 4 problemas (P1, P2, P3,
P4).
P1 - žemo psichologinio ir fizinio intensyvumo veiksmai kamuolio cirkuliacijai
nedidelėje (3 - 8) žmonių grupėje.
P2 - vidutinio psichologinio ir fizinio intensyvumo veiksmai kamuolio
cirkuliacijai didelėje (8 - 20) žmonių grupėje.
P3 - didelio psichologinio ir fizinio intensyvumo veiksmai, kurių tikslas
tranzicija iš gynybos į ataką, arba atvirkščiai, atakos užbaigimas.
P4 - vidutinio psichologinio ir fizinio intensyvumo veiksmai - FUTBOLAS (gali
būtį su užduotimis).
Žemas, vidutinis, aukštas psichologinis (cognitive) ir fizinis (physical) intensyvumas,
kas tai?
Kiekvienoje problemoje žaidėjas susiduria su psichologiniais iššūkiais:
Erdvė - laikas. Kuo daugiau turime erdvės, tuo daugiau laiko priimti
tinkamiausią sprendimą.
Taisyklės - kuo daugiau taisyklių, tuo lengviau priimti sprendimą, nes mažiau
pasirinkimų.
Žaidėjų skaičius - kuo daugiau žaidėjų, tuo daugiau variantų sprendimui.
Patirtis - kuo daugiau patirties, tuo lengviau priimti tinkamą sprendimą.
Rolė - skirtumas ar žaidi “neutraliu” aikštės viduryje kur tave spaudžia laikas
ir varžovai, ar aikštės krašte, kur tu dažniausiai matai visą aikštę prieš save
ir aplink varžovų mažiau nei viduryje.
Atsakomybė už prarastą kamuolį - kuomet kamuolį prarandi toli nuo savų vartų ir kuomet jį prarandi arti savų vartų.
Atsakomybė už prarastą kamuolį - kuomet kamuolį prarandi toli nuo savų vartų ir kuomet jį prarandi arti savų vartų.
Žinojimas - žaidimo supratimas, varžovo ir jo stiliaus analizė.
Taipogi kiekvienoje mokymosi sesijoje žaidėjas susiduria su daugybe trenerio
klausimų ir visuomet turi ieškoki savyje geriausio atsakymo (suprasti futbolo
situaciją) į trenerio iškeltą problemą. Posovietinėje ugdymo sistemoje dažnai
galima išvysti kaip treneris rodo žaidėjui kur kada bėgti, ką kuriuo momentu
atlikti, negana to dar galima ir išgirsti kaip ugdytinis tik pradėjęs savęs
ieškojimo futbole kelią, iš trenerio sulaukia replikų…
“PLAYSTATION TRENERIS” būtent taip ir ne kitaip reikia vadinti trenerį (gal net
futbolo “ekspertą”), kuris rungtynių metu nurodinėja žaidėjams kur bėgti, kada
driblinguoti, o kada atlikti perdavimą ar smūgiuoti, kuomet atlikti perdavimą į
laisvesnę zoną, kada “išsirinkti” varžovus pavojinguose momentuose prie savų
vartų, kada vartininkui kamuolį į žaidimą įvesti kuo galingesniu smūgiu… Nes
tik taip dažniausiai tegalima laimėti, tik taip tegalima patenkinti savo, savo
vadovų ar tėvelių ego. PAMIRŠKITE! TAI ATGYVENA, LEISKITE ŽAIDĖJAMS PATIEMS
PRIIMTI SPRENDIMUS!!! Tie sprendimai, kaip jau minėjau, pradžioje bus dažnai klaidingi,
reikės daugiau laiko juos atlikti, nes viskas vyks iš mūsų sąmonės. Kodėl visa
tai sakau? Ogi todėl, kad mes norime išugdyti žaidėją gebantį ginti jaunimo, o
vėliau ir nacionalinės rinktinės vardą, priimti teisingus sprendimus aikštėje,
operatyviai reaguoti į vis besikeičiančią situaciją, bet patys jam darome
“meškos paslaugą”. Ispanijos, Belgijos, Olandijos ir dar daugelio “futbolo
šalių” treneriai (būna ir išimčių) rungtynių metu tikrai nėra “playstation
treneriai”, jie į rungtynes žiūri kaip į savaitinio pratybų ciklo egzaminą. Ką
jau pavyksta įgyvendinti rungtynių metu, kur dar reikia pasitempti, su kokiomis
naujomis problemomis susiduria auklėtiniai. Treniravimas ilgas ir sudėtingas
procesas, kuris reikalauja daug laiko, didelių investicijų į ateitį. Svarbiausia,
jog žaidėjas apie 20-tuosius savo gyvenimo metus “belstųsi” į vyrų futbolą
aukščiausiame lygmenyje. Anot kolegų iš Ispanijos šis procesas nenutrūkstamai
trunka ±15 metų, būtent per tokį laikotarpį turime padėti žaidėjui išmokti
susitvarkyti su didžiąja dalimi problemų.
Besibaigiant “Smart Football level 1” ir “Smart Football level 2”, kaip ir
vaikams rungtynių metu, taip ir treneriams teko susidurti su egzaminu. Šio
išbandymo metu reikėjo sudaryti mokymosi sesiją atitinkamam žaidėjų skaičiui
pagal psichologinį ir fizinį sudėtingumą, kiekvieną pavyzdį priskirti
konkrečiai problemos daliai, iškelti problemų tikslus, tikslų refleksijas ir
probleminius klausimus kurių pagalba ugdytiniai rastų kelią į problemos tikslo
įgyvendinimą. Vėliau teko keistis darbais su kolegomis, koreguoti, pateikti
papildomus pasiūlymus. Įdomi patirtis, kuri tikrai priverčia smegenis
maksimaliai įsijungti į darbą.
Stažuotės metu teko lankytis “Catalonia SuperCup” finalinėse rungtynėse tarp FC
Barcelona ir Espanyol ekipų, pergalę Tarragonos stadione rezultatu 1:0 iškovojo
Espanyol komanda. Taipogi teko lankytis garsiajame La Masia futbolo komplekse,
kuriame gyvena ir treniruoasi FC Barcelona akademijos auklėtiniai. Šioje bazėje
stebėjome FC Barcelona U-19, o vėliau ir U-14 rungtynes. Vaizdas aikštėje
tikrai neeilinis stebint šią pirmosios komandos pamainą. Jie žaidė futbolą, o
ne spardė kamuolį ir bėgiojo paskui… Galiausiai viską vainikavo Camp Nou
stadiono šturmas bei FC Barcelona - Granada komandų rungtynės.
Apibendrinant galima drąsiai teigti, jog pamatėme futbolą iš visai kitos pusės.
Nauji metodai, naujas braižais, 115 valandų teorinio bei praktinio darbo ir
viltis, jog galime bent dalį to pritaikyti mūsų jauniesiems sportininkams!
AČIŪ Žydrūnui Grudzinskui, FA Žalgirietis ir FC Žalgiris už galimybę pasisemti
žinių!!!
Laukiu Jūsų subjektyvių ir
objektyvių nuomonių bei įžvalgų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą