2016 m. spalio 21 d., penktadienis

U-19 pasirodymo apibendrinimas trenerio akimis

Jaunių rinktinių pasirodymai atrankose į Europos čempionatą sukėlė nemažai kalbų. 

U-19 komandos treneris Svajūnas Česnulis išsamiai ir plačiai apibendrino savo vadovaujamos rinktinės pasirodymą išsakydamas esamus faktus, nuomones bei  atsakydamas į kritiką.

Svajūnas Česnulis greta rinktinės personalo
„Su vaikinais susirinkę į pirmąją treniruočių stovyklą išsikėlėme tikslą, kad turime patekti į kitą atrankos varžybų etapą. Deja, to padaryti nepavyko ir aš prisiimu atsakomybę už komandos nesėkmes. Vis dėlto, noriu pasakyti, kad šioje rinktinėje netrūko problemų. Aš ją perėmiau 2015 metų gruodį, prieš tai ji beveik metus buvo pamiršta. Per praėjusius 10 mėnesių mes turėjome kelias treniruočių stovyklas, dalyvavome Baltijos taurės varžybose, kontrolinėse rungtynėse. Sąlygas pasirengimui futbolo federacija sudarė tikrai labai geras. Už tai norėčiau padėkoti federacijos vadovams, taip pat rinktinės vadovams. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus. Visų pirma, skirtingai nei 17-mečių rinktinė, kurios branduolį sudaro V. Vaškūno treniruojami Nacionalinės futbolo akademijos auklėtiniai, kartu praleidę bent dvejus metus, 19-mečių komanda buvo sudaryta iš skirtingų klubų atstovų, dalis futbolininkų šiuo metu jau žaidžia užsienyje. Prieš pat atrankos varžybas paaiškėjo, kad dėl traumų mums negalės padėti „Žalgirio“ dublerių komandos atstovas Lukas Vaičiūnas, Italijoje žaidžiantis Edgaras Dubickas, Simonas Jurgilas iš „Trakų“ bei dar keli futbolininkai. Pirmose rungtynėse sunkią traumą patyrė pagrindinis komandos gynėjas P. Širvys. Be to, užsienio klubuose žaidžiantys vaikinai prie rinktinės prisijungė tik prieš pirmas atrankos etapo rungtynes. Komandos lyderiai buvo pervargę, L. Mėgelaitis Italijoje savo klube rungtyniavo spalio 1 dieną visas 90 minučių ir į Lietuvą grįžo jau spalio 2 dieną. T. Krapikas prie komandos prisijungė spalio 3 dieną, į treniruotę atvyko tiesiai iš oro uosto. Mūsų atakų lyderiai J. Momkus ir E. Stočkūnas į rinktinę atvyko rugsėjo 29 dieną, prieš tai jie savo klube per 10 dienų sužaidė 4 varžybas po 90 minučių, tai natūralu, kad žaidėjai buvo ryškiame nuovargio fone. To pasekoje mūsų komandos lyderiai paprasčiausiai negalėjo pademonstruoti visų savo galimybių“, - paaiškino S. Česnulis.

U-19

Po kelių metų dabartiniai 19-mečių rinktinės nariai turėtų sudaryti Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinės branduolį.

„Manau, kad mes pernelyg sureikšminame jaunesnio amžiaus grupių rinktinių rezultatų svarbą. Be abejo, visi norime laimėti, tačiau pagrindinis mūsų uždavinys – paruošti žaidėjus nacionalinei rinktinei. Pradžioje jie turi patekti į U-21 jaunimo rinktinę, o tada - į nacionalinę. Šiame atrankos cikle du 19-mečiai – Eligijus Jankauskas iš Marijampolės „Sūduvos“ ir Julius Momkus iš „Žalgirio“ B komandos jau buvo kviečiami į U-21 rinktinę. Neabejoju, kad ateityje joje žais ir mūsų „legionieriai“ – Ispanijoje rungtyniaujantys Deividas Šešplaukis ir Rokas Lekiatas, „italai“ - Titas Krapikas, Edgaras Dubickas bei Linas Mėgelaitis, Olandijoje žaidžiantis Martynas Medelinskas ir kiti. Iš mūsų rinktinės net 9 vaikinai žaidžia užsienyje. Jei jie stabiliai rungtyniaus savo komandose ir sunkiai dirbs treniruotėse, tai po kelių metų jie atstovaus U-21 jaunimo rinktinę“, - pranašavo rinktinės treneris.

S. Česnulis taip pat nepabijojo argumentuotai atsakyti į bendros profesijos atstovų kritiką:

„Pilnai sutinku su U-21 rinktinės trenerio A. Vingilio išsakyta kritika, tačiau su trenerio V. Liubšio kritika - tikrai ne. Jei vėl reikėtų rinktis žaidėjus iš naujo mes, trenerių štabas, pasirinktume tuos pačius žaidėjus. Po šešių mėnesių gal patektų į komandą ir kiti keli vaikinai, bet šiame etape išrinkti futbolininkai buvo stipriausi.

Norėčiau šiek tiek paaiškinti sprendimus dėl pasirinktų žaidėjų.
Septyni iš jų buvo 1999 metų gimimo, ir ne veltui. Iš jų 3 rungtyniauja užsienyje. Tai vartininkai T. Krapikas ir O. Šiaulys bei Olandijoje „Feyenoord“ klube daug ir gan sėkmingai rungtyniaujantis D. Kubilinskas. Dėl likusių keturių, norėčiau trenerio paklausti. ar Panevėžio U-19 komanda turi geresnių žaidėjų į konkrečias pozicijas negu puolėjas D. Sūnelaitis ar D. Vitkus? Ar kraštinį gynėją turi geresnį nei Matas Voronko? Manau, kad ne. Stebėjau ne vienerias Panevėžio U-19 rungtynes. Čempionais Panevėžio komanda tapo lygoje kurioje rungtyniavo 1997/98 metų gimimo vaikinai. Panevėžio komandoje pirmu smuiku griežė komandos lyderiai J. Skinderis, M. Vasiliauskas ir kiti 1997 gimimo sporto gimnazijos vaikinai. Labai įdomu, jei Vilniaus „Žalgirio B“ vaikinai (J. Lasickas, L. Valvonis, E. Marazas, J. Momkus, E. Stočkūnas, L.Vaičiūnas ir kiti) būtų rungtyniavę Elitinėje jaunių lygoje, o ne LFF Pirmoje lygoje, ar būtų Panevėžio komanda tapusi čempionais? Jei tiksliai atsimenu, kai Žalgirio komanda žaidė šia sudėtimi Elitinės lygos rungtynes Panevėžyje, jie labai lengvai laimėjo rezultatu 4:0. Todėl iš Elitinės jaunių lygos čempionų žaidėjų U-19 rinktinėje ir nebuvo.

Komandoje kovo mėnesį prieš dvi draugiškas rungtynes su estais į rinktinę buvo iškviesti keturi panevėžiečiai. T. Rakašius vyko su komanda į Estiją, Svajūnas Čyžas išvakarėse treneriui pasakė, kad sunkiai serga vienas jo artimųjų ir išvyko iš rinktinės, Vaidas Kavaliauskas tą patį vakarą pranešė, kad skauda kirkšnį. Komandos daktarui apžiūrėjus žaidėją buvo nuspręsta leisti jam vykti namo. Tačiau įsivaizduokite kokia buvo mano nuostaba, kai jau po dviejų dienų abu šie žaidėjai rungtyniavo FK Panevėžio gretose Pirmoje lygoje. Į paskutinę stovyklą Palangoje mes norėjome kviesti ir V. Kavaliauską ir P. Obolevičių, tačiau pats treneris V. Liubšys pranešė, kad abu serga. Tačiau vėl po 4 dienų jie abu žaidė Pirmos lygos rungtynes su Palangos komanda.
Kas liečia Svajūną Čyžą, jis rungtyniauja šiuo metu krašto saugo pozicijoje ir mūsų trenerių štabo įsitikinimu jis tikrai nėra geresnis už E. Jankauską, D. Šešplaukį, E. Stočkūną ar D. Vitkų.
Kalbant apie NFA komandos užimtą trečią vietą Elitinėje jaunių lygoje - tarp žaidėjų kurie yra dviem metais vyresni - tai tikrai geras rezultatas.

Matas Voronko žaidybiniame momente
Aš, kaip rinktinės treneris, daug bendravau su kolegomis kurie delegavo daugiausiai savo auklėtinių  į rinktinę: R. Vestartu, V. Liubšiu, Ž. Grudzinsku, A. Skerla, R.Garastu. L.Bičkausku, D. Bučma. Prieš kiekvieną stovyklą skambindavau treneriams, kalbėdavau apie žaidėjų formą, kaip jie šiuo metu atrodo, gal kuris žaidėjas padarė didelę pažangą, taip pat kokios problemos - ar kas traumuotas, ar kažką skauda. Po kiekvienų rungtynių žaidėjų klubams ir treneriams išsiųsdavome individualias rungtynių ataskaitas.
.
Už blogus rezultatus aš pilnai prisiimu atsakomybę - laimi komanda, pralaimi treneris. Klaidų daro visi, tame tarpe ir aš nesu išskirtinis. Tačiau aš labai norėčiau, kad mes, visi mažos valstybės futbolo treneriai, nustotume džiaugtis kito trenerio nesėkmėmis, ar pavydėti kitiems pergalių, Lietuvos rinktinė turi būti visų trenerių reikalas, mes turime padėti vieni kitiems, o ne apkalbėti kažkur per žiniasklaidą, nežinant situacijos iš vidaus. Man tai atrodo negražu.


Dar kartą, kaip pavyzdį galime žvilgtelti į kaimynų rezultatus: deja, mūsų situacija panaši: estai ir latviai grupėse užėmė paskutines vietas. Estai praleido 14 įvarčių ir nei vieno neįmušė. Tik vieni suomiai pateko į sekantį etapą. Rusija iškovojo grupėje tik trečią vietą.

Todėl pabaigai norėčiau visų futbolo treneriu paprašyti SIEKTI GERO REZULTATO VISIEMS KARTU. Ne apkalbomis, ne pykčiu ar pavydu, o pagalba vienas kitam - kaip treneris treneriui. Ačiū.“


Dėkojame už bendradarbiavimą!

- LVJFA

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą